Long time – no see, draugai! Nesirodžiau ilgiau nei sezoną. Na… bent jau tiesiogiai, nes po P įrašus vistik paslankioju kaip koks vaiduoklis. Per tiek laiko ir pletkų užderėjo pakankamai, nors dar prieš kelias valandas, kai P paragino įmest ką nors į blog’ą, sakiau nežinau gi ką rašyt.

Daug čia visko įvyko. Ypatingai per pastarąsias kelias savaites. Išsigrūdau karantinuotis už +- 100 km. Noro daug nebuvo, bet kai reikia, tai labai nepasiginčysi. Ypač su P… 🙂 Tai, kad jau laisvo laiko per akis, bent PD namo projektą pajudinau iš peties.

Dar pernai paprašiau mylimojo sudėlioti prioritetus darbams, ko reikia pirmiausiai ir kas gali palaukti. Draugiškai nusprendėm, kad pirma vieta atitenka techniniam brėžiniam, toliau bandysim fasado dizainą susikurti, o antro aukšto interjerą, kaip vyšnią ant torto, pasiliksim pabaigai. Beveik taip ir gavosi. Tik dabar papasakosiu būtent apie tą vyšnią.

Kodėl apšvietimo brėžiniai be vizulkių nesidėlioja

Šiaip jau ne tik apšvietimo, bet ir apskritai elektros. P atseit spausti pradėjo, kad nu jau, mieloji, žinok reikės greit laidus vedžioti, tai padėliokim tuos elektros taškus. Padėliojom. Taip preliminariai. Kaip ir teisingai, bet labai jau standartiškai. Tada mane kirminas graužt puolė. O kas jei norėsis mandriau? O jeigu galima kitaip padaryti? O jeigu kitaip atrodys gražiau? O gal čia taip per mažai… Žodžiu, tūktantis ir vienas klausimas, o atsakymus sužinot gali tik pasižiūrėjus vizualus. Taigi, kol P būsimuose namuose dirbo darbus, apie kuriuos papasakos pats, aš prisėdau prie savo programų ir surinkau lizdelio (miegamojo, drabužinės ir vonios) interjerą. Linksmas faktas – prieš tai bandžiau P poreikius išsiaiškint. Klausiau – ką nori matyti miegamąjame. Lovą, sako. Pasisekė mat man, neišrankų vyrą turiu… 🙂

Kad jau poreikiai nedideli, tai ir projektas gana greit susilipdė. Tiksliai neskaičiavau, bet paros tikrai netrukau. Esmė, kad vos pradėjus dėlioti 3D erdvę, pradėjo keistis ir pildytis jau numatyti elektros taškai. Tad nuoširdus patarimas visiems – prieš pradėdami planuoti apšvietimą ir elektrą, gerai apgalvokit kur, kas ir kaip namuose stovės.

Lizdelio interjeras

Kad tuščiai nekalbėčiau, pirma parodysiu kas ten man gavosi. Pradėkim nuo miegamojo, okei?

Taigi, miegamąjame kaip ir pirmame aukšte išlaikyta „less is more“ koncepcija. Nu grynai dėl to, kad P išvis tik lovos reikia. Grindys – greičiausiai ta pati medžio imitacija, kurią jau bandėm medžiot, bet konkrečios dar neišsirinkom. Ne baltos sienos, nematomos durys, mikrocemento dekoras, neutrali spalvų paletė – realiai viskas tas pats, jei jau matėt mūsų susikurtą pirmo aukšo projektą.

Kadangi pats kambarys ganėtinai ilgas, padalinau jį į dvi dalis – miegamojo erdvę ir tokį kaip ir kampą, kuriame galėsiu kartais veidą nusipiešt. P klausė kodėl ant mano kosmetinio staliuko laptopas numestas. O aš gi draugiškai ruošiuosi leist ir jam ten pritūpt klaviatūrą pamaigyt. Dar jam klausimas kilo kaip ten ta lovos galvūgalio siena pasigamina. Papasakojau, kad į mikrocemento struktūrą galima metalinį tinkliuką įleist. Sakė pati galėsiu meistram paaiškint. Bet vaizdas patiko.

Judam toliau?

Į vonios kambarį patenkama per drabužinę, tad jis yra visiškai „en-suite“, skirtas tik dviems. Vonios interjerų per visą savo karjeros laikotarpį esu sukūrusi daugiausiai, tad didelio iššūkio čia nebuvo. Plytelės – turbo praktiškos, nei tai akmens, nei tai betono imitacijos. Priderintas lieto betono praustuvas, didelė spinta šmutkėm susikrauti ir walk-in dušas – geriausias dalykas vonios kambarių istorijoje. Interjero vinis – calacatta akmens plytelė duše. Jei pavyks – nerealiai didelė, jei ne, tuomet formatą mažinsim.

Na ir viskas. Nieko išpūsto, nieko nereikalingo. Belieka tikėtis, kad iki kitos pandemijos jau būsim įsikūrę, nes iš savo lizdelio net nosies kišti nesinori. Juk ten pati geriausia vieta karantinui… 🙂