Pirmąjame tinklaraščio įraše minėjau, kad PD namas bandys būti protingesnis nei silpnaprotė „špokinyčia*”. Pribrendo reikalas truputį apšviesti apie savo mintis šiuo klausimu. Nemažai kas klausia (iš tikrųjų tai beveik niekas) kaip ką darysiu, ką naudosiu ir t.t. Pirmiausia pradėsiu nuo filosofinių ir filologinių klausimų, nes panašu, kad kas yra protingas namas – savitas supratimas. Visi tam turi vis kitokį apibrėžimą. Net blog’uose buvau radęs kelis skirtingus apibrėžimus ar bent bandymus apibrėžti protingo namo sąvoką. Todėl prieš rašant kitus įrašus, papasakosiu kas mano akimis yra protingas namas.

Funkcionalumas – tik kelias į protingą namą

Pavadinime žodį „(ne)protinga” parašiau ne be reikalo. Trumpai tariant, pagal mane, protingu namu galima vadinti tokį pastatą, kuris geba priimti sprendimus pats. Liūdna, bet man dažnai bado ausis ir akis kai kiti žmonės protingu namu laiko galimybę per telefoną valdyti namo apšvietimą, šildymą ar tiesiog galimybę katinui maistą dozuoti telefonu. Nematau jokio protingumo ar išmanumo jei galima kiemo vartus per palydovinį ryšį valdyti nors ir iš Antarktidos, bet tie vartai neatsidaro patys namo šeimininkui įvažiavus į kvartalą. Arba jei būnant toj pačioj Antarktidoj namas „nesusipranta”, kad namie jau kurį laiką nieko nėra. Kad rekuperuoti visu pajėgimu nustatytomis valandomis prasmės mažai. Ir kad rūbinėj palikta šviesa ir toliau sėkmingai dega savaitę ar dvi ir yra naudinga tik voratinkliams apšviest. Taip pat visiškai nesuprantu kuo gebėjimas telefonu valdyti apšvietimą padaro namą protingu?

Kai benzininiai varikliai perėjo nuo karbiuratorių prie įpurškimo, niekas nevadino tų mašinų protingomis, nors mechaniką pakeitė kontroleriai, sensoriai ir impulsu valdomi purkštukai. O gal pasakysite, kad ir elektriniai langai vietoj „irklų” – protinga? Kol reikia „knopkę” spaudinėti, tai nieko protingo. Bet jei užrakinus mašiną langai moka patys užsidaryt, tai jau šiokią tokią silpnaprotystę galima diagnozuot. Visus tuos nuotolinius valdymus aš vadinčiau šių laikų funkcionalumu, komfortu ir dar kokiu nors sinonimu, tik jau ne protingumu. Tai vistiek reikalauja išsitraukti telefoną ir kažką sumaigyti, tad protingumo ten tiek pat, kiek pas akmenį.

Bent jau savo name ir įrašuose funkcionalumą atskirsiu nuo protingumo, o jūs jau kaip norit. Mano galva funkcionalumas yra tik kelias į protingą namą. Šių laikų protingas namas yra daug daugiau nei būdas „patrolinti” namie likusią mylimąją, išjungiant jai šviesą telefonu.

D pastaba: trolink, ir būsi patrolintas 😉

PD namo išmanizacijos planas

Čia beveik kaip vaiko vystymasis. Panašiu eiliškumu ketinu įgyvendinti dalykus ir savame name:

  1. Teisinga infrastruktūra (gimdymo stadija);
  2. Visų būtinųjų namo funkcijų valdymas (beprotis, bet moka verkt, judinti galūnes), ir jokių ten „pradžioj valdymų tiesiogiai laidus sujungus, o paskui pajungsiu per valdiklius”. Viskas bus daroma iškart per valdiklius, nes paskui gali būt „ir taip gal gerai”, „nėra laiko” ar dar kažkas;
  3. Visų reikalingų sensorių sujungimas (vis dar beprotis ir sprendimų nepriima, bet jau bepradedantis orientuotis aplinkoje);
  4. Remote valdymai, duomenų kaupimai, vizualizacijos ir t.t. (vis dar beprotis, analogijos nesugalvojau);
  5. Sukaupus kažkiek duomenų iš sensorių, juos paanalizavus kažką galima pradėt ir automatizuot (protauti pradedantis ir tobulėjantis namas. Šitas punktas kaip ir neturės pabaigos).

PD namo išmanizacijos gairės

Ketinu parašyti ne vieną įrašą funkcionalaus ir išmanaus namo tema, tad šitomis gairėmis ketinu remtis pagrindžiant sprendimus, kodėl pasirinkau tą, o ne aną, kodėl buvo padaryta taip ir ne kitaip, tai daugmaž išsigryninau tokias taisykles:

  1. Sistema kiek įmanoma labiau modulinė kad būtų lengvai keičiama, perdaroma ir plečiama;
  2. Sistema turi būti patikima;
  3. Jokių „chaltūrų”, nebent „klepalinimas”. („Chaltūra” tai kai žinai, kad darai nesąmonę ir toliau darai. „Klepalinimas” kai galvoji, kad varai gerai, bet iš tikrųjų darai nesąmonę). Jei kažkoks prietaisas, kad ir pavyzdžiui dujų katilas, nepalaiko normalaus protokolo/jungties, per kurią galima prisijungti ir nuskaitinėt duomenis, valdyti, reikia burt ten kažkokius „arduinus” ir „reverse engineerint”, tai čia jau grynų gryniausia chaltūra ir tokio katilo gal reiktų tiesiog nenaudoti;
  4. Plane išvardinti punktai neturi tiesioginio ryšio ir daromi nepriklausomai vienas nuo kito. Kaip pavyzdys būtų, kad man dzin kas šiandien yra išmaniųjų namų valdiklių rinkoje, elektros instaliacija turi būti tokia, kad atitiktų 1 punktą (kuo labiau modulinė). Tai reiškia, kad greičiausiai viskas bus vedama į vieną tašką. Universitete vienoje iš paskaitų dėstytojas šimtus kartų kartojo, kad kuo vėlesniame etape padarytos klaidos, tuo jos brangiau kainuoja paskui. Gal bent kartą jo paklausyt reikėtų.
  5. Minimaliai programavimo. Jokių ten naujų protokolų ar produktų išradinėjimų. Kad ir kaip mėgstu programuoti, bandyti naujus dalykus, vis gi programavimo etato namie turėt nenoriu. Be to, tai labai ištęstų dalykų įgyvendinimą, padarytų sistemą labai unikalia (kas šiuo atveju nėra gerai), prie kurios net pačiam po metų ar kitų prisėdus gali prireikt laiko susigaudyt. Bandysiu daugiau mažiau dėlioti iš rinkoje esamos produkcijos. Žinoma to programavimo bus vistiek, bet savo valdiklių nekursiu.
  6. Prioritetas – laidinė komunikacija. Nespjaunu į belaidę komunikaciją. Gal kažkada praplėtimui nebus galimybių laido turėt, bet prioritetas vis tiek laidas.
  7. Hardware ir software naudojamas pagal paskirtį! Parašysiu jums įrašą, apie „siaubeką” kurį berods A-namo komentarų skiltyje radau apie Raspberry ir Microsoft technologijas.
  8. Protingas kainos/kokybės santykis. Labiau orientuojuosi link biudžetinio varianto. Pilną išmanumo kainą irgi pateiksiu, nes kaip minėjau pirmuosiuose įrašuose, skaičiuoju viską gan tiksliai.

Bonus video:

https://www.youtube.com/watch?v=_-E36V73VOg
https://www.youtube.com/watch?v=ZzSzkAuKPe0

Bonus paveiksliukas:

Paskirus komponentus tipo jau bandau

Bonus info: atkeliavo stogo danga ir langai.

Trumpai apie langus: langai mediniai, kaip ir norėjome. 100 mm profilis, tamsiai pilkos spalvos iš abiejų pusių, montuosis apšiltinimo sluoksnyje su triotermu. Pripažinsiu, buvo ir nuklydimų: teko domėtis ir plastikiniais langais, bet vis gi pasirinkome medinius. Argumentai turbūt labiau moraliniai: gal sveikiau, natūraliau ir gražiau, ir kaip Masiulis pasakytų – geresnis „fylingas” tiek liečiant, tiek matant, tiek būnant name su tokiais langais.

Trumpai apie stogą: stogas – šiferis, tamsiai pilkos spalvos. Svarsčiau tiek skardą, tiek šiferį. Man asmeniškai šiferis gražiau ir rimčiau, ir nereikia nieko galvoti dėl garso izoliacijos. Pusę stogo, t.y. 2a jau sudėjom.

D puikiai darbuojasi prie eksterjero 3D programoje, tai gal kažkada bus ir eksterjero „renderiai”.

*špokinyčia nevartotina inkilo svetimybė.